„White Day“ – tai baimę keliantis, siaubo ir išlikimo žaidimas, pirmą kartą šiame žanre žiūrimas vien iš pirmojo asmens perspektyvos. Jis rutuliojasi kaip filmas. Žaidėjas tampa meilės ištroškusiu paaugliu, vėlai vakare įeinančiu į vietinę mokyklą grąžinti savo svajonių merginos dienoraščio, kurį ji pametė anksčiau tą dieną, ir palikti meilės ženklą – „White Day“ saldainį. Žaidėjai susipažįsta su dviem pagrindiniais veikėjais, kurie viename iš daugelio mokyklos vaiduoklių apipintų koridorių kalbasi apie vaiduoklių istorijas. Netrukus pirmoji problema – mokyklos signalizacijos išjungimas – tampa prioritetu. Šio iššūkio metu žaidimas pakrypsta labai niūria linkme, kai sutinkate sargą, vyrą su beisbolo lazda, ir išgirstate jaunų žmonių garsus bei neabejotinai šiurpų vaikų juoką. Žaidime „White Day“ nėra ginklų, tačiau kelyje gausu išradingų galvosūkių: žaidėjas išjungia signalizacijos sistemas, atidaro kombinuotus seifus ir gelbsti įstrigusius moksleivius nuo keistų šmėklų. Sudėtingumo lygis padeda žaidėjui įsitraukti į istoriją, kiekviename žingsnyje pateikdamas vis sunkesnį iššūkį.
