1917-ieji – karas apėmė Žemę. Milijardai žmonių žuvo nuo precedento neturinčių technologijų, paremtų fanatizmu. Tačiau visi ankstesni žiaurumai buvo tarsi dar didesnės, nenumatytos katastrofos preambulė. Kai balandžio 15 d. iš karo nuniokotos dangaus nusileido daugybė ateivių ir beatodairiškai pradėjo šaudyti į kareivius ir civilius, pasaulio pamatai buvo sudrebinti ir žmonijai teko išgyventi tamsiausią savo valandą. Prieš tokį bauginantį, galingą priešą besiblaškančios, išsekusios Žemės tautos neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik mesti į šalį senas nuoskaudas ir kovoti petys į petį, jei norėjo išvengti visiško išnykimo – ar dar blogiau. Vis dėlto drąsos ir vienybės nepakako, kad galėtų prilygti tokiai išsivysčiusios rūšies, kad net kosmosas joms nebuvo kliūtis, didžiulei galiai. Tuo tarpu dr. Brunhild Stahlmüller, patyrusi mokslininkė, nenuilstamai dirbo su savo asistentu Harmuthu Griesgramu kurdama eksperimentinį lėktuvą, kodiniu pavadinimu „Raudonasis Beezlebubas“. Šis naujas išradimas, paremtas ne tik esamomis aeronautikos technologijomis, bet ir neseniai rastų mūšio laukų nežemiškų nuolaužų fragmentais, leidžia ilgai skristi atmosferoje ir keliauti giliai tarp žvaigždžių. Neradusi pilotų, kurie būtų visiškai fiziškai ar protiškai pajėgūs užimti piloto vietą, drąsi gydytoja pati užsideda šalmą ir pakelia Raudonąją Beezlebub į jos pirmąjį skrydį – į Verdeno mūšio laukus. Jos taikinys: Šachmatų meistras, naujasis, pats save karūnavęs žmonijos karalius. Uzurpatorius ir bjaurybė. Varomas benzino ir neapykantos, jos Valkirios skrydis baigsis arba pergale, arba šlovinga mirtimi. Ji nė nenumanė, kad jis pats tėra tik figūrėlė tikrojo žaidėjo lentoje, o ji godžiai, piktai stebi kiekvieną Brunhildos judesį...
